tel. 8 45 511236
el. p. vezimoteatras@gmail.com

Lėlių vežimo teatras
tel. 8 45 511236
el. p. vezimoteatras@gmail.com
Šis spektaklis paremtas tikrais gyvenimo įvykiais, prikeliantis skaudžią, sveiku protu nesuvokiamą holokausto istoriją. Tai laikotarpis, kuomet vyko hitlerininkų sumanytos ir vykdytos masinės žydų žudynės, kai vienas svarbiausių Hitlerio siekių buvo žydų tautos sunaikinimas.
Pats spektaklio pavadinimas nemeluoja – tai iš tiesų cirkas su lėlėmis. Lėlėmis, kurios savo talentais sugeba nustebinti daug labiau nei žmonės. Du klounai privers Jus ne tik be perstojo šypsotis, bet ir taps jūsų nuolatiniais palydovais kelionėje po „Lėlių cirką“, kurioje sužinosite kodėl liūtas toks didelis, iš kur ruonis turi talentą dainuoti, ar iš tiesų stipruolis toks galingas ir netgi galėsite žvilgtelėti į užkulisius, kur bus atskleistos kai kurių triukų paslaptys.
Visiems žinoma pasaka, praturtinta meile bei gyvenimo išmintimi. Mažų vaikų draugystė, padėjusi nugalėti sunkumus, išauga į meilę. Spektaklyje aukštinamas tarpusavio ryšys, tačiau režisierius – teatro scenos maestro Vitalijus Mazūras nesileidžia į sentimentalumus, akcentuoja, jog ryšys tvirtėja kartu išgyvenus sunkumų.
Istorija apie netobulą ir „neišbaigtą“ Alavinį kareivėlį, kurio nepaleidžia mintys apie pačią gražiausią ir nepaprasčiausią Baleriną.
Spektaklis sukurtas legendinio danų pasakų kūrėjo H. K. Anderseno pasakos „Alavinis kareivėlis“ motyvais. Alavinių kareivėlių rikiuotę nulipdė iš alavinio šaukšto. Deja, paskutiniam, dvidešimt penktajam, alavo pritrūko. Jis turėjo tik vieną koją. Toks Kario trūkumas nekliudė narsumu prilygti savo ginklo broliams. Tiesa, ryžtingai tikėdamas savimi, Alavinis kareivėlis patirtais gyvenimo iššūkiais pranoko visą savo būrį. Įsimylėjęs įstabaus grožio į save panašią, ant vienos kojos šokančią baleriną, jis ištveria daugybę negandų ir kliūčių.
Skaudi pasaka apie iš namų Kūčių dieną išvarytą našlaitę, kuri gatvėje mėgina praeiviams įsiūlyti degtukų. Jei neparduos ir neuždirbs pinigų, mergaitei įsakyta negrįžti į namus. Nepaisant tragiškos istorijos, spektaklis išlaiko vilties ir teisingos pabaigos natą.
H. K. Andersenas, vertinęs gyvenimą vaiko, poeto, filosofo žvilgsniu, kūrė pasakas, kuriose atsispindi daugybę vaiko psichologijos dėsningumų. Jo kūryboje daiktai, gyvūnai, augalai yra sužmoginti, o už jų visai nevaikiškų ydų slypi gyvenimo ir žmonių santykių esmė, gailestingumas ir liūdesys dėl gyvenimo netobulumo.
Spektaklio personažai Lokys, Lokienė ir Lokiukas, o taip pat mergaitė Smalsutė. Smalsutė, būdama labai smalsi mergaitė, Išėjusi į mišką grybauti, nuklysta miško tankmėn ir randa lokių trobelę. Ją apžiūrėjusi ir suvalgiusi Rudnosiuko košę, užmiega. Netrukus grįžta lokiai...
Pamokanti istorija apie pasipūtusią Skruzdėlytę, kuri norėjo ir ieškojo lengvo gyvenimo. Sutikusi Boružę, Lietaus lašelį ar Jonvabalį, herojė prašė vieno ir to paties – „namo su dešimčia kambarių”. Savo kelionėje Skruzdėlytė ne tik išmoksta naujų dalykų, bet ir susiranda labai gerų draugų. O tada jos norai pasikeičia.
Linksma, saugaus eismo pamokėlė. Prikaustydamas žiūrovo dėmesį, spalvingas spektaklis išmoko labai svarbių žinių.
Automobiliukas Burzgiukas – labai atsargus ir protingas automobiliukas. Burzgiukas, rūpindamasis visų mūsų saugumu, pristato saugaus eismo pamokėlę. „Raudona šviesa – kelio nėra, Geltona šviesa – dar palauk, Žalia – į priekį keliauk“ - tik viena iš Burzgiuko taisyklių. Spektaklis – edukacija leis saugaus eismo mokytis linksmai žaidžiant.
Unikalus pojūčių spektaklis Panevėžio lėlių vežimo teatre, kurio metu stimuliuojami visi žmogaus pojūčiai - klausa, uoslė, lytėjimas - viskas, išskyrus regą. Todėl spektaklis tinka ir silpnaregiams bei akliesiems. Reginčiam žmogui uždengiamos akys, kad šis kurį laiką taptų neregiu ir visai kitaip bei daug stipriau pajustų pasaulį.
Spektaklis gausus išmintimi. Mažiausiasis - senelio ir bobutės Karvutė, atveda didžiuosius į protą, priverčia susimąstyti.
Vieną dieną, nebeturėdami kuo maitinti Karvutės, Bobutė ir Diedukas atiduoda ją nepažįstamam prašalaičiui. Senukai neturėjo kito pasirinkimo, o prašalaitis – tikras sukčius, tuo pasinaudodamas apgauna juos. Bet pasaka, žinoma, ne apie prastą sandėrį. Ji apie vargšę Karvutę, kuri žodį gauna tik spektaklio pabaigoje.
Energingas spektaklis, charakteringi personažai naujai papasakoja visiems žinomą istoriją apie Joniuką ir Grytutę.
Instrumento pagalba kompozitoriai kuria muziką, o svajotojai, pasakų mėgėjai kuria pasakas apie sunkius išbandymus, viltį ir gėrio pergalę.
Pasakų klasika, gerai žinomas Brolių Grimų pasakojimas apie Joniuką ir Grytutę, atgyja naujomis spalvomis. Pasaka – sudėtingas mechanizmas, nevalia jos keisti, tačiau atsakingai – kartais galima. Brolis ir sesuo patenka į raganos, kurios namelis pastatytas iš meduolių ir kepinių, spąstus. Tačiau žmogiški personažai pasaką pakeičia taip, kaip turbūt kiekvienas skaitydamas paslapčia norėjome.
Muzikinė komedija. Spektaklio herojui pasiguodus, jog pasaulyje nėra teisybės, pasaka išmoko, kad blogis visuomet lieka nubaustas.
Tai jaukus, šmaikštus, linksmų sceninių triukų kupinas spektaklis. Skambant liaudies muzikai, herojai linksminasi, dainuoja, šoka ir sprendžia sudėtingiausias gyvenimo dilemas. Net ir patirdami iššūkius keliančius nuotykius, spektaklio herojai nepamiršta dainos ir geros nuotaikos.