tel. +370 45 511236
el. p. vezimoteatras@gmail.com
Lėlių vežimo teatras
tel. +370 45 511236
el. p. vezimoteatras@gmail.com
tel. +370 45 511236
el. p. vezimoteatras@gmail.com
Muzikinė komedija “Stebuklingas smuikas”. Tai nuotaikinga pasaka, kurioje vaikai susipažįsta su muzika ir muzikos instrumentais, su mokinio ir mokytojo santykiais. Istorija apie tai, kaip miško gyventojus sujungė muzika nepaliks abejingo nei vieno žiūrovo.
Panevėžio lėlių vežimo teatras žiūrovų teismui pristato spektaklį "Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių" lietuvių liaudies pasakų motyvais. Tai grįžimas prie tautiškumo ištakų, prie folkloro užuomazgų, prie mitologinių motyvų. Užburianti spektaklio muzika sukuria magišką nuotaiką. Giesmės, pereinančios į sutartines, - etniškumas, sujungtas su šiuolaikišku skambesiu, pasikartojantis ritmas nukelia mus į pasaką, pilną skambesio , muzikos, simbolikos. Tikrumo, etniškumo pojūtį sustiprina ir lėlės bei scenografijos detalės, pagamintos iš natūralių medžiagų : šiaudų , drobės, medžio. Tai taip natūraliai sujungta į visumą, kad kuriama nuotaika išties kupina paslapties, stebuklo laukimo.
skirtas Panevėžio lėlių vežimo teatro kūrybinės veiklos 35-mečiui
... Ant pjedestalo iškeliamas arklys, žirgas. Jis veržiasi su sparnais į dar neatrastas kūrybos erdves, įkvėpdamas ir globodamas meno žmones. Pegasas, liaudies dainose žirgas, žirgelis, o Lėlių vežimo teatre – ištikimas draugas ir pagalbininkas arklys, ilgus metus kantriai tempęs pilną lėlių ir žmonių vežimą, iš kurio buvo rodomi spektakliai atokiausiuose Lietuvos kaimuose ir miesteliuose.
Spektaklis apie draugystę, kuri paneigia nusistovėjusias tiesas. Juk nesvarbu, ar tavo draugas vyresnis, jaunesnis, (o gal jis baltasis lokiukas), svarbiausia, kad gera kartu žiūrėti į žvaigždes ir tiesiog svajoti.
Istorija apie baltojo lokiuko Gudručio ir mažo berniuko Tomo draugystę, kuri, pagal suaugusiųjų įstatymus, negali egzistuoti: „Žiūrėkit - jie skirtingi!“. juk baltieji lokiai nedraugauja su žmonėmis, o žmonės - su lokiais. Tačiau kaip smagu surasti tikrą draugą ten, kur nesitiki, kartu juoktis, žaisti, pamiršti visus draudimus. Išsiskyrus ilgėtis vienas kito ir vėl svajoti apie susitikimą. Gal taip ir nutiks... Juk draugystė daro stebuklus.
Pasakų knygos lentynoje nevartomos dulka, tačiau naktį knygos bunda. Kiekviena turi papasakoti gražiausią pasaką. Apie Kareivėlį, Raganą, Vario, Sidabro ir Aukso šunis, Karalių, Karalienę, teismo Teisėjus, gražiąją Karalaitę – tik spėk klausyti!
Skiltuvas, įduotas Kareivėliui klastingos Raganos, nukelia jį į požemių pasaulį ir padeda sutramdyti baisius šunis, saugančius lobius. Deja, turtai, netikri draugai laimės neatneša. Tik visko netekęs Kareivėlis supranta - ne auksas ir sidabras svarbiausia, o draugystė, ištikimybė, meilė.
Didysis danų pasakininkas H. K. Andersenas šioje pasakoje, kaip ir kitose, žvelgia į pasaulį poeto, filosofo žvilgsniu ir netiesiogiai išsako gyvenimo ir žmonių santykių esmę.
Spektaklis – apmąstymas apie keistą, vienišą, kompleksuotą, alkaną, bejėgę ir pažemintą būtybę. Jo kovą su savimi, būtimi ir mirtimi.
Beprotiškai vienišam, nelaimingam herojui nėra vilties išsigelbėti. Išsigelbėjimas – tik mirtis. Mirtis, kurios jis ieško ir laukia. Kitas pagrindinis personažas – pati Mirtis. Tarp herojaus ir Mirties vystosi dialogas. Kaip ir bliuze, kur kompozicijose naudojamas tik pagrindinis palaikomasis „karkasas“, kurį improvizuodami „apžaidžia“ soliniai instrumentai. Nepaisant tamsaus siužeto, absurdo dramos tikslas yra ne absurdo teigimas, o, Martino Eslino žodžiais tariant, galimybė pažvelgti į absurdiškas situacijas atmerktomis akimis ir, patyrus katarsį, išsilaisvinti iš absurdo. Prasmingas gyvenimas – vienintelis būdas įveikti absurdą.
Šis spektaklis paremtas tikrais gyvenimo įvykiais, prikeliantis skaudžią, sveiku protu nesuvokiamą holokausto istoriją. Tai laikotarpis, kuomet vyko hitlerininkų sumanytos ir vykdytos masinės žydų žudynės, kai vienas svarbiausių Hitlerio siekių buvo žydų tautos sunaikinimas.
Pats spektaklio pavadinimas nemeluoja – tai iš tiesų cirkas su lėlėmis. Lėlėmis, kurios savo talentais sugeba nustebinti daug labiau nei žmonės. Du klounai privers Jus ne tik be perstojo šypsotis, bet ir taps jūsų nuolatiniais palydovais kelionėje po „Lėlių cirką“, kurioje sužinosite kodėl liūtas toks didelis, iš kur ruonis turi talentą dainuoti, ar iš tiesų stipruolis toks galingas ir netgi galėsite žvilgtelėti į užkulisius, kur bus atskleistos kai kurių triukų paslaptys.
Visiems žinoma pasaka, praturtinta meile bei gyvenimo išmintimi. Mažų vaikų draugystė, padėjusi nugalėti sunkumus, išauga į meilę. Spektaklyje aukštinamas tarpusavio ryšys, tačiau režisierius – teatro scenos maestro Vitalijus Mazūras nesileidžia į sentimentalumus, akcentuoja, jog ryšys tvirtėja kartu išgyvenus sunkumų.
Istorija apie netobulą ir „neišbaigtą“ Alavinį kareivėlį, kurio nepaleidžia mintys apie pačią gražiausią ir nepaprasčiausią Baleriną.
Spektaklis sukurtas legendinio danų pasakų kūrėjo H. K. Anderseno pasakos „Alavinis kareivėlis“ motyvais. Alavinių kareivėlių rikiuotę nulipdė iš alavinio šaukšto. Deja, paskutiniam, dvidešimt penktajam, alavo pritrūko. Jis turėjo tik vieną koją. Toks Kario trūkumas nekliudė narsumu prilygti savo ginklo broliams. Tiesa, ryžtingai tikėdamas savimi, Alavinis kareivėlis patirtais gyvenimo iššūkiais pranoko visą savo būrį. Įsimylėjęs įstabaus grožio į save panašią, ant vienos kojos šokančią baleriną, jis ištveria daugybę negandų ir kliūčių.
Skaudi pasaka apie iš namų Kūčių dieną išvarytą našlaitę, kuri gatvėje mėgina praeiviams įsiūlyti degtukų. Jei neparduos ir neuždirbs pinigų, mergaitei įsakyta negrįžti į namus. Nepaisant tragiškos istorijos, spektaklis išlaiko vilties ir teisingos pabaigos natą.
H. K. Andersenas, vertinęs gyvenimą vaiko, poeto, filosofo žvilgsniu, kūrė pasakas, kuriose atsispindi daugybę vaiko psichologijos dėsningumų. Jo kūryboje daiktai, gyvūnai, augalai yra sužmoginti, o už jų visai nevaikiškų ydų slypi gyvenimo ir žmonių santykių esmė, gailestingumas ir liūdesys dėl gyvenimo netobulumo.
Spektaklio personažai Lokys, Lokienė ir Lokiukas, o taip pat mergaitė Smalsutė. Smalsutė, būdama labai smalsi mergaitė, Išėjusi į mišką grybauti, nuklysta miško tankmėn ir randa lokių trobelę. Ją apžiūrėjusi ir suvalgiusi Rudnosiuko košę, užmiega. Netrukus grįžta lokiai...