tel. 8 45 511236
el. p. vezimoteatras@gmail.com
Panevėžio
Lėlių vežimo teatras
Lėlių vežimo teatras
tel. 8 45 511236
el. p. vezimoteatras@gmail.com
Spektaklis apie draugystę, kuri paneigia nusistovėjusias tiesas. Juk nesvarbu, ar tavo draugas vyresnis, jaunesnis, (o gal jis baltasis lokiukas), svarbiausia, kad gera kartu žiūrėti į žvaigždes ir tiesiog svajoti.
Istorija apie baltojo lokiuko Gudručio ir mažo berniuko Tomo draugystę, kuri, pagal suaugusiųjų įstatymus, negali egzistuoti: „Žiūrėkit - jie skirtingi!“. juk baltieji lokiai nedraugauja su žmonėmis, o žmonės - su lokiais. Tačiau kaip smagu surasti tikrą draugą ten, kur nesitiki, kartu juoktis, žaisti, pamiršti visus draudimus. Išsiskyrus ilgėtis vienas kito ir vėl svajoti apie susitikimą. Gal taip ir nutiks... Juk draugystė daro stebuklus.
.JPG)
Pasakų knygos lentynoje nevartomos dulka, tačiau naktį knygos bunda. Kiekviena turi papasakoti gražiausią pasaką. Apie Kareivėlį, Raganą, Vario, Sidabro ir Aukso šunis, Karalių, Karalienę, teismo Teisėjus, gražiąją Karalaitę – tik spėk klausyti!
Skiltuvas, įduotas Kareivėliui klastingos Raganos, nukelia jį į požemių pasaulį ir padeda sutramdyti baisius šunis, saugančius lobius. Deja, turtai, netikri draugai laimės neatneša. Tik visko netekęs Kareivėlis supranta - ne auksas ir sidabras svarbiausia, o draugystė, ištikimybė, meilė.
Didysis danų pasakininkas H. K. Andersenas šioje pasakoje, kaip ir kitose, žvelgia į pasaulį poeto, filosofo žvilgsniu ir netiesiogiai išsako gyvenimo ir žmonių santykių esmę.
Panevėžio lėlių vežimo teatras kartu su režisieriumi iš Ukrainos Konstantinu Grosmanu pristato edukacinį, interaktyvų spektaklį mažiesiems - Vladleno Sniežkovo pjesės motyvais "Su sraige aplink pasaulį". Spektaklis statomas teatrui šiek tiek neįprastu - nuotoliniu būdu. Režisierius, būdamas Ukrainoje, stato spektaklį, su kūrybine teatro grupe bendraudamas „online“ būdu.
Spektaklis – apmąstymas apie keistą, vienišą, kompleksuotą, alkaną, bejėgę ir pažemintą būtybę. Jo kovą su savimi, būtimi ir mirtimi.
Beprotiškai vienišam, nelaimingam herojui nėra vilties išsigelbėti. Išsigelbėjimas – tik mirtis. Mirtis, kurios jis ieško ir laukia. Kitas pagrindinis personažas – pati Mirtis. Tarp herojaus ir Mirties vystosi dialogas. Kaip ir bliuze, kur kompozicijose naudojamas tik pagrindinis palaikomasis „karkasas“, kurį improvizuodami „apžaidžia“ soliniai instrumentai. Nepaisant tamsaus siužeto, absurdo dramos tikslas yra ne absurdo teigimas, o, Martino Eslino žodžiais tariant, galimybė pažvelgti į absurdiškas situacijas atmerktomis akimis ir, patyrus katarsį, išsilaisvinti iš absurdo. Prasmingas gyvenimas – vienintelis būdas įveikti absurdą.
Šis spektaklis paremtas tikrais gyvenimo įvykiais, prikeliantis skaudžią, sveiku protu nesuvokiamą holokausto istoriją. Tai laikotarpis, kuomet vyko hitlerininkų sumanytos ir vykdytos masinės žydų žudynės, kai vienas svarbiausių Hitlerio siekių buvo žydų tautos sunaikinimas.
Pats spektaklio pavadinimas nemeluoja – tai iš tiesų cirkas su lėlėmis. Lėlėmis, kurios savo talentais sugeba nustebinti daug labiau nei žmonės. Du klounai privers Jus ne tik be perstojo šypsotis, bet ir taps jūsų nuolatiniais palydovais kelionėje po „Lėlių cirką“, kurioje sužinosite kodėl liūtas toks didelis, iš kur ruonis turi talentą dainuoti, ar iš tiesų stipruolis toks galingas ir netgi galėsite žvilgtelėti į užkulisius, kur bus atskleistos kai kurių triukų paslaptys.
Visiems žinoma pasaka, praturtinta meile bei gyvenimo išmintimi. Mažų vaikų draugystė, padėjusi nugalėti sunkumus, išauga į meilę. Spektaklyje aukštinamas tarpusavio ryšys, tačiau režisierius – teatro scenos maestro Vitalijus Mazūras nesileidžia į sentimentalumus, akcentuoja, jog ryšys tvirtėja kartu išgyvenus sunkumų.
Istorija apie netobulą ir „neišbaigtą“ Alavinį kareivėlį, kurio nepaleidžia mintys apie pačią gražiausią ir nepaprasčiausią Baleriną.
Spektaklis sukurtas legendinio danų pasakų kūrėjo H. K. Anderseno pasakos „Alavinis kareivėlis“ motyvais. Alavinių kareivėlių rikiuotę nulipdė iš alavinio šaukšto. Deja, paskutiniam, dvidešimt penktajam, alavo pritrūko. Jis turėjo tik vieną koją. Toks Kario trūkumas nekliudė narsumu prilygti savo ginklo broliams. Tiesa, ryžtingai tikėdamas savimi, Alavinis kareivėlis patirtais gyvenimo iššūkiais pranoko visą savo būrį. Įsimylėjęs įstabaus grožio į save panašią, ant vienos kojos šokančią baleriną, jis ištveria daugybę negandų ir kliūčių.
Skaudi pasaka apie iš namų Kūčių dieną išvarytą našlaitę, kuri gatvėje mėgina praeiviams įsiūlyti degtukų. Jei neparduos ir neuždirbs pinigų, mergaitei įsakyta negrįžti į namus. Nepaisant tragiškos istorijos, spektaklis išlaiko vilties ir teisingos pabaigos natą.
H. K. Andersenas, vertinęs gyvenimą vaiko, poeto, filosofo žvilgsniu, kūrė pasakas, kuriose atsispindi daugybę vaiko psichologijos dėsningumų. Jo kūryboje daiktai, gyvūnai, augalai yra sužmoginti, o už jų visai nevaikiškų ydų slypi gyvenimo ir žmonių santykių esmė, gailestingumas ir liūdesys dėl gyvenimo netobulumo.
Spektaklio personažai Lokys, Lokienė ir Lokiukas, o taip pat mergaitė Smalsutė. Smalsutė, būdama labai smalsi mergaitė, Išėjusi į mišką grybauti, nuklysta miško tankmėn ir randa lokių trobelę. Ją apžiūrėjusi ir suvalgiusi Rudnosiuko košę, užmiega. Netrukus grįžta lokiai...
Pamokanti istorija apie pasipūtusią Skruzdėlytę, kuri norėjo ir ieškojo lengvo gyvenimo. Sutikusi Boružę, Lietaus lašelį ar Jonvabalį, herojė prašė vieno ir to paties – „namo su dešimčia kambarių”. Savo kelionėje Skruzdėlytė ne tik išmoksta naujų dalykų, bet ir susiranda labai gerų draugų. O tada jos norai pasikeičia.
.jpg)
Linksma, saugaus eismo pamokėlė. Prikaustydamas žiūrovo dėmesį, spalvingas spektaklis išmoko labai svarbių žinių.
Automobiliukas Burzgiukas – labai atsargus ir protingas automobiliukas. Burzgiukas, rūpindamasis visų mūsų saugumu, pristato saugaus eismo pamokėlę. „Raudona šviesa – kelio nėra, Geltona šviesa – dar palauk, Žalia – į priekį keliauk“ - tik viena iš Burzgiuko taisyklių. Spektaklis – edukacija leis saugaus eismo mokytis linksmai žaidžiant.