svetainę sukūrė proweb.lt

Spektakliai

Figaro vedybos

2 dalių bufonada ,,FIGARO VEDYBOS", rež. Niko Lapunovas

Spektaklis suaugusiems - bufonada. Esminė spektaklio „Figaro vedybos“ ašis yra visagalė meilė, besiskleidžianti pačiais įvairiausiais atspalviais: tai grafo Almavivos geismas ir seksualinių nuotykių troškimas, Kerubino įsimylėjimas į pačia Meilę, nostalgiškos grafienės Rozinos pastangos susigrąžinti išblėsusius jausmus, Figarą apsėdęs aštrus pavydas, nekantrus Siuzanos laukimas…

 

Anderseno sapnas (Alavinis kareivėlis)

Istorija apie netobulą ir „neišbaigtą“ Alavinį kareivėlį, kurio nepaleidžia mintys apie pačią gražiausią ir nepaprasčiausią Baleriną.

H. K. Anderseno pasakos motyvais ,,ANDERSENO SAPNAS" (ALAVINIS KAREIVĖLIS), rež. O. Dmitrijeva

Spektaklis sukurtas legendinio danų pasakų kūrėjo H. K. Anderseno pasakos „Alavinis kareivėlis“ motyvais. Alavinių kareivėlių rikiuotę nulipdė iš alavinio šaukšto. Deja, paskutiniam, dvidešimt penktajam, alavo pritrūko. Jis turėjo tik vieną koją. Toks Kario trūkumas nekliudė narsumu prilygti savo ginklo broliams. Tiesa, ryžtingai tikėdamas savimi, Alavinis kareivėlis patirtais gyvenimo iššūkiais pranoko visą savo būrį. Įsimylėjęs įstabaus grožio į save panašią, ant vienos kojos šokančią baleriną, jis ištveria daugybę negandų ir kliūčių.

Beketo bliuzas

Spektaklis – apmąstymas apie keistą, vienišą, kompleksuotą, alkaną, bejėgę ir pažemintą būtybę. Jo kovą su savimi, būtimi ir mirtimi. 

Teatrinė fantazija ,,BEKETO BLIUZAS“, rež. I. Čabanov

Beprotiškai vienišam, nelaimingam herojui nėra vilties išsigelbėti. Išsigelbėjimas – tik mirtis. Mirtis, kurios jis ieško ir laukia. Kitas pagrindinis personažas – pati Mirtis. Tarp herojaus ir Mirties vystosi dialogas. Kaip ir bliuze, kur kompozicijose naudojamas tik pagrindinis palaikomasis „karkasas“, kurį improvizuodami „apžaidžia“ soliniai instrumentai. Nepaisant tamsaus siužeto, absurdo dramos tikslas yra ne absurdo teigimas, o, Martino Eslino žodžiais tariant, galimybė pažvelgti į absurdiškas situacijas atmerktomis akimis ir, patyrus katarsį, išsilaisvinti iš absurdo. Prasmingas gyvenimas – vienintelis būdas įveikti absurdą. 

Žuvėjėlis

„Žuvėjėlis“, rež. L. Zubė


Pasakoje daug meilės, ilgesio, vilties, tikėjimo, jog kiekvienas gali sugauti savo gyvenimo žuvį. Tačiau tuo pat metu šioje istorijoje nemažai rūpesčių ir klaidų. Daug lėlių, objektų, juose dangus, žemė, bei vandenų gelmės - visas kosmosas apgaubia šią istoriją. Mažajam žiūrovui žiūrint į paprastas, kuklias lėles, muzikos ir vaizdo sąveikoje atsivers poetiškas viso pasaulio vaizdinys. Žiūrovas, apsilankęs spektaklyje, įgys raktą į liaudies pasakose užkoduotą išmintį, kuriuo atrakins pasaulio paradoksus, netikėtumus, pavojus ir, žinoma, humorą.

Sidabrinis mėnulio šuo

Vargšui šuneliui neapsakomu džiaugsmu ir paguoda tapo atrastas draugas - Sidabrinis mėnulio šuo. Mėnulio gyventoją šuo pasikviečia kaukdamas mėnesienoje. Ir koks džiaugsmas užplūsta vargšelį, kai šis gali pasiguosti vieninteliam savo draugui - šuniui gyvenančiam mėnulyje. Spektaklis kupinas slogių aplinkybių, tačiau jo pozityvumas ir šviesa abėjonių nekelia. 

E. Mezginaitė „Sidabrinis mėnulio šuo“, rež. A. Markuckis

 

 

Meduolių trobelė

Energingas spektaklis, charakteringi personažai naujai papasakoja visiems žinomą istoriją apie Joniuką ir Grytutę. 

Brolių Grimų pasakos motyvais „MEDUOLIŲ TROBELĖ“, rež. J. Borisova

Instrumento pagalba kompozitoriai kuria muziką, o svajotojai, pasakų mėgėjai kuria pasakas apie sunkius išbandymus, viltį ir gėrio pergalę.
Pasakų klasika, gerai žinomas Brolių Grimų pasakojimas apie Joniuką ir Grytutę, atgyja naujomis spalvomis. Pasaka – sudėtingas mechanizmas, nevalia jos keisti, tačiau atsakingai – kartais galima. Brolis ir sesuo patenka į raganos, kurios namelis pastatytas iš meduolių ir kepinių, spąstus. Tačiau žmogiški personažai pasaką pakeičia taip, kaip turbūt kiekvienas skaitydamas paslapčia norėjome.

Skruzdėlė Atsiskyrėlė

J. Radzevičius „Skuzdėlė Atsiskyrėlė“, rež. A. Markuckis


Pamokanti istorija apie pasipūtusią Skruzdėlytę, kuri norėjo ir ieškojo lengvo gyvenimo. Sutikusi Boružę, Lietaus lašelį ar Jonvabalį, herojė prašė vieno ir to paties – “namo su dešimčia kambarių”. Savo kelionėje Skruzdėlytė net tik išmoksta naujų dalykų, bet ir susiranda labai gerų draugų. O tada jos norai pasikeičia. 

Trys lokiai

J. Kazakaitis ,,Trys lokiai", rež. A. Markuckis

Spektaklio personažai Lokys, Lokienė ir Lokiukas, o taip pat mergaitė Smalsutė. Smalsutė, būdama labai smalsi mergaitė, Išėjusi į mišką grybauti, nuklysta miško tankmėn ir randa lokių trobelę. Ją apžiūrėjusi ir suvalgiusi Rudnosiuko košę, užmiega. Netrukus grįžta lokiai...

Mažojo automobiliuko nuotykiai

Linksma, saugaus eismo pamokėlė. Prikaustydamas žiūrovo dėmesį, spalvingas spektaklis išmoko labai svarbių žinių.

„MAŽOJO AUTOMOBILIUKO NUOTYKIAI“, rež. J. Titarov

Automobiliukas Burzgiukas – labai atsargus ir protingas automobiliukas. Burzgiukas, rūpindamasis visų mūsų saugumu, pristato saugaus eismo pamokėlę. „Raudona šviesa – kelio nėra, Geltona šviesa – dar palauk, Žalia – į priekį keliauk“ - tik viena iš Burzgiuko taisyklių. Spektaklis – edukacija leis saugaus eismo mokytis linksmai žaidžiant.

Svajotojas

Istorija spinduliuoja gaivumu ir tyrumu. Tai poetiškas pasakojimus apie neįtikėtiną augančio berniuko kasdienybę.  Išmintis, sklindanti iš siužeto vingių, priverčia įsiklausyti į žodžius, tinkamus ir vaikui, ir suaugusiajam. Istorija apie mažąjį svajotoją Džojų. Jo tyra vaikystė, begalinė vaizduotė stebina ne vieną suaugusįjį ir bendraamžį. Berniukas, nepaisant savo būdo, o gal kaip tik dėl jo, patiria skaudžių išgyvenimų. Tačiau eidamas duobėtu keliu, berniukas, nepamiršta tikėti šviesa ir svajoti. 

Filipas Bonoskis „Svajotojas“, rež. A. Markuckis

 

Ką jūs iš manęs padarėt?

Spektaklis gausus išmintimi. Mažiausiasis - senelio ir bobutės Karvutė, atveda didžiuosius į protą, priverčia susimąstyti.

E. Matulaitė ,,KĄ JŪS IŠ MANĘS PADARĖT?", rež. A. Markuckis

Vieną dieną, nebeturėdami kuo maitinti Karvutės, Bobutė ir Diedukas atiduoda ją nepažįstamam prašalaičiui. Senukai neturėjo kito pasirinkimo, o prašalaitis – tikras sukčius, tuo pasinaudodamas apgauna juos. Bet pasaka, žinoma, ne apie prastą sandėrį. Ji apie vargšę Karvutę, kuri žodį gauna tik spektaklio pabaigoje.

Tikra tiesa

Dėkingoje širdyje visuomet yra vasara.

Šešėlių teatro spektaklyje gyvenimiškos tiesos atskleidžiamos itin paprasta kalba. Spektaklis kvepia gaiva, vaikystės lengvumu ir džiugesiu. "Vasara vasara vasara, tai tokia stebuklinga vieta" . Vasarą daina pati dainuoja, o pievos augalai augina pasakos daigelį. 

Anne Sakse pasakų motyvais ,,TIKRA TIESA", rež. N. Indriūnaitė

 

Ankstesnis 1 2 3 Sekantis