Panevėžio lėlių teatras – tai vieta, kurioje gyva magija susitinka su medinių, popierinių ar kitų medžiagų personažų pasauliu. Jo istorija prasidėjo 1986 m., kai grupė kūrybingų menininkų, vedami meilės lėlių menui, nusprendė įkvėpti gyvybės tiems, kurie neturi balso, bet gali kalbėti aktorių rankų pagalba. Teatras tapo magišku pasauliu, kuriame emocijos, istorijos ir simboliai perteikiami per subtilius lėlių judesius.
Panevėžio lėlių teatras visada buvo vieta, kurioje kūryba viršijo scenos ribas – teatrą perkeldamas į keliaujantį vežimą ir į miesto gatves. Tarptautinių lėlių teatrų festivalių tradicija gimė iš šio troškimo – dalytis pasaulio pasakomis ir idėjomis su žiūrovais, kuriems lėlės kalba universalia kalba. Pirmieji festivaliai – tarsi smulkūs žiedeliai, skleidęsi Panevėžio širdyje, subūrė kūrėjus iš kaimyninių šalių. Tai buvo mažas, bet drąsus žingsnis į globalią lėlių teatro bendruomenę.
Su kiekvienu festivalio renginiu Panevėžio gatvėse ir salėse susitikdavo vis daugiau lėlininkų, atvykusių iš įvairiausių kraštų. Kiekvienais metais festivalis augo ir plėtėsi, virsdamas tikra menininkų ir žiūrovų švente, kurioje šypseną sukeldavo ne tik lėlių stebuklai, bet ir kultūrų įvairovė. Scenos užsipildydavo unikaliomis technikomis, pasirodymai būdavo kupini netikėtumų – nuo tradicinių, rankomis valdomų lėlių iki modernių, eksperimentinių instaliacijų, kurios peržengė teatro ribas.
Šiemet „Lėlė gatvėje 2024“ kvietė žiūrovus į dar įspūdingesnę kelionę. Rugsėjo 6–8 dienomis Panevėžio gatvės tapo gyva teatro scena, kur susijungė šalių ir žanrų įvairovė. Festivalis šiemet siūlė nepaprastą patirtį – nuo Krokuvos teatro KTO (Lenkija) pasirodymo, sukeliančio juoko ir gailesčio, siaubo ir pasibjaurėjimo kontrastus, iki Liepojos lėlių teatro (Latvija) švelnaus edukacinio spektaklio patiems mažiausiems. Klaipėdos lėlių teatras intrigavo suaugusiuosius savo poetišku marionečių spektakliu „Karvė yra meilė“, kurio atmosferos subtilumas palietė kiekvieną žiūrovą. Festivalyje taip pat dalyvavo Užhorodo teatras „Bavka“ (Ukraina) ir Talino lėlių teatras „Draakonipesa“ (Estija). Profesionalių Lietuvos teatrų atstovai – Vilniaus teatras „Lėlė“, „Stalo“ teatras, Kauno lėlių teatras „Nykštukas“ – taip pat prisidėjo prie festivalio magijos, dalindamiesi savo meistriškumu ir meninėmis įžvalgomis.
Festivalio programoje laukė ir edukaciniai užsiėmimai – nuo interaktyvios edukacijos „Nuo lėlės iki spektaklio“, kurioje mažieji turėjo galimybę pažinti lėlių teatro užkulisius, iki kūrybinių dirbtuvių su aktore ir režisiere Agne Sunklodaite. Jos kvietimas buvo paprastas, tačiau gilus: „Teatras yra žaidimas, įtraukiantis kiekvieną, kuris nori tapti jo dalimi.“
„Lėlė gatvėje 2024“ tapo gyvu įrodymu, kad lėlės vis dar turi ką pasakyti, o Panevėžys – tai miestas, kuriame menas niekada nesustoja augti. Šis festivalis ne tik praturtino kultūrinį gyvenimą mieste, bet ir sujungė skirtingus pasaulius per lėlių teatrą, kviesdamas visus kartu svajoti, juoktis ir kurti.
Festivalį iš dalies finansuovo Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė, kurių parama padėjo įgyvendinti šį nuostabų renginį.
Nuoširdžiai dėkojame AB Panevėžio energijai, UAB Eismo valdymo sistemoms ir UAB Aukštaitijos vandenims už jų reikšmingą finansinį indėlį, kuris prisidėjo prie mūsų renginio sėkmės.
Taip pat dėkojame UAB PREZO kepyklėlei už nuostabius kepinius, kurie džiugino mūsų svečius, AB Rokiškio sūriui už puikius gaminius, kuriais galėjome apdovanoti festivalio dalyvių kolektyvus. Esame dėkingi ir UAB Piniavos alučiui, kad nelikome ištroškę, o UAB Citmai už tai, kad pasirūpino vitaminų doze visiems dalyviams.
Nuotraukos: P. Židonio, R. Ančerevičiaus ir Panevėžio lėlių vežimo teatro